"Švenčionių kraštas" straipsnis:
Groti, groti, groti… Dalyvauti įvairiuose festivaliuose bei konkursuose. Ir, žinoma, turėti gerą instrumentą bei artimųjų palaikymą. Atrodytų tokie paprasti kiekvieno muzikanto kelio į sėkmę receptai. Tačiau ne kiekvienam užtenka ryžto ir valios tuo keliu eiti. O ir tie, kurie pasiekia vienokių ar kitokių aukštumų, sustoti negali.
Akordeono mokytojos Jūratės Mažvilienės mokiniai drąsiai stoja į muzikos kelią, gražiais laimėjimais pradžiugindmi savo tėvelius, mokytoją, draugus, visuomenę. Štai neseniai Italijoje tarptautiniame akordeonistų konkurse „Citta di Lanciano“ dalyvavę keturi mūsų rajono akordeonistai – Tomas Pupkevičius, Dainė Rumbutytė iš Švenčionių meno mokyklos ir Andrejus Kirilovas bei Auksė Gaidamavičiūtė iš Švenčionėlių meno mokyklos – parsivežė garbingus apdovanojimus, laimėję III vietą. Apdovanojimus įteikė Lanciano meras. Konkurencija tarp dalyvių buvo gana didelė – be lietuvių čia dalyvavo ir Italijos, Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos akordeonistai.
Kvietimą dalyvauti šiame prestižiniame konkurse iš dviejų rajono meno mokyklų akordeono specialybės mokinių suburtas ansamblis gavo puikiai pasirodęs respublikiniuose akordeonistų festivaliuose „Vivo“ Garliavoje ir „Pramoginė muzika akordeonui“ Ignalinoje. Jūratės Mažvilienės mokiniai buvo pakviesti atstovauti Lietuvai Italijoje kartu su akordeonistais iš Naujosios Vilnios, Mažeikių, Gargždų ir Vilniaus muzikos akademijos. Kelionę į festivalį organizavo Lietuvos akordeonistų asociacija. Žinoma, tai didelė garbė ir mūsų rajono jaunųjų akordeonistų meistriškumo įvertinimas, tačiau ir nemažos išlaidos. Juk vien dalyvio mokestis – 120 eurų. Be to, pasirodant tokio lygio konkurse, reikėtų ir gerų instrumentų, kurie kainuoja gana brangiai. Pasak mokytojos J.Mažvilienės, naftininkų miesto – Mažeikių – mokiniai groja apie 12 tūkstančių litų kainuojančiais „Pigini“ firmos akordeonais. Apie tokius mūsiškiai gali tik pasvajoti. Nors mūsų rajono atstovai buvo gerai įvertinti ir komisijos, ir kitų konkurso dalyvių, tačiau norint pasiekti aukštesnę už III vietą, ansambliui būtina turėti bosinį akordeoną. Kaip išspręsti šią problemą ir įsigyti tūkstančius kainuojantį instrumentą nei mokytoja, nei jos mokiniai kol kas neįsivaizduoja.
Grįžę iš saulėtosios Italijos mūsų rajono akordeonistai, į ansamblį suburti iš dviejų meno mokyklų, vis dar gyvena konkurso ir kelionės įspūdžiais. Pats konkursas pribloškė savo dydžiu, iškilmingumu ir intensyvumu. Kelias dienas iš eilės dienomis vykdavo konkursai įvairiose kategorijose, o vakare – koncertas. Parepetuoti prieš pasirodymą teko kiekvienam susiradus kokį nors kampą, o esant tokiai gausybei dalyvių prieš konkursą visur tvyrojo tikra garsų kakofonija, nes visi dalyviai stengėsi bent kiek pagroti prieš išeidami į sceną.
Didžiulį įspūdį paliko ir nuostabi Italijos gamta, gražūs vaizdai bei gilią senovę menanti architektūra, didingos bažnyčios, linksmi ir draugiški žmonės bei skanus maistas. Žinoma, akordeonistams buvo labai svarbu ir apsilankymas Castelfidardo miestelyje, kur gaminami akordeonai. Tai vieta, kur sukoncentruota visa Italijos akordeonų pramonė. Į pačius geriausius pasaulio akordeonus, kokiais groja žymiausi atlikėjai, pasižvalgę jaunieji muzikantai ir mokytoja, susipažino ir su visu instrumento gimimo procesu. Atminimui ir muzikavimo palengvinimui, kas galėjo, įsigijo nepigiai kainuojančių aksesuarų, diržų akordeonams.
Irena POŽĖLIENĖ
